Vyresnė moteris taupė pinigus, kad galėtų išsikviesti „vyrą valandai“, tačiau kai į jos namus atvyko jaunas, raumeningas vyras, močiutė vos nesušuko iš šoko 😱😨
Pastaraisiais mėnesiais močiutei buvo ypač sunku. Ji skundėsi kaimynei:
— Kriauklės čiaupas teka, o aš net nemoku jo sutaisyti. Net įrankių neturiu! Matai tą kėdę? Net atsisėsti ant jos negalima — ji kliba. O stogas laša… viską turiu daryti pati.
Kaimynė atsiduso:
— Tai išsikviesk „vyrą valandai“.
— Kaip tai?
— Paskambini numeriu, pasakai, ką reikia sutaisyti, ir atvažiuoja vyras. Jis viską padaro, o tu jam sumoki.
Močiutei ši idėja patiko. Ji išsitraukė savo santaupas — pinigus, padėtus „juodai dienai“, — ir nusprendė pabandyti.
Kitą dieną kažkas pasibeldė į duris.
Ant slenksčio stovėjo aukštas, sportiškas vyras mėlynu darbo kombinezonu, su įrankių lagaminėliu ir malonia šypsena.
— Laba diena, jūs kvietėte meistrą? — mandagiai paklausė jis.
Močiutė sutriko — nesitikėjo, kad atvyks toks jaunas ir gražus vyras.
— Taip, taip, užeik, sūneli, turiu čia daug darbų, — tarė ji.
Ji įsileido nepažįstamą vyrą į namus, nė neįtardama, kokia baisi istorija netrukus nutiks 😱😨
Tęsinys pirmajame komentare 👇👇
Vyras apžiūrėjo čiaupą, elektros lizdą, kėdę, net pritvirtino lentyną. Dirbo greitai, užtikrintai, visą laiką šypsojosi ir juokavo.
Patenkinta močiutė padėjo ant stalo pyragėlius ir sulčių:
— Sėsk, brangusis, pailsėk truputį. Bent pavaišinsiu, juk turbūt visą dieną bėgioji po namus.
Vyras nusišypsojo, paėmė stiklinę ir tarp kitko paklausė:
— Ar seniai gyvenate viena? Vaikai neaplanko?
Močiutė atsiduso ir papasakojo apie save. Vyras miręs, vaikai gyvena toli, o iš artimųjų tik kaimynė už sienos.
Atrodė, kad tai tiesiog mandagus pokalbis…
Kai vyras baigė darbą, močiutė pasakė, kad turi išeiti — nunešti laišką kaimynei.
— Žinoma, eikite, — ramiai atsakė jis. — Aš tuo tarpu patikrinsiu, ar viskas laikosi.
Tačiau vos tik durys užsidarė, vyras pasikeitė. Jo šypsena dingo. Jis greitai perėjo kambarius, atidarinėjo stalčius, spintas ir komodas.
Nuo sienos nuėmė seną laikrodį, atsuko televizorių, paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir atidarė papuošalų dėžutę.
Kai močiutė sugrįžo, jis stovėjo prie durų, tarsi būtų ketinęs išeiti.
— Viskas sutvarkyta, močiute, niekas nebeteka, — pasakė jis ir nuėjo link išėjimo.
Tačiau kai moteris priartėjo, vyras staiga apsisuko ir smogė jai į galvą sunkiu daiktu.
Močiutė atsigavo jau ligoninėje. Galvos smegenų sutrenkimas, bet, laimei, ji išgyveno.
Vėliau, kai jai atnešė telefoną, ji paskambino į agentūrą pasiskųsti.
— Atsiprašome, bet mes neturime darbuotojo, atitinkančio tokį aprašymą, — atsakė jai. — Niekas iš mūsų pas jus nebuvo išvykęs.
Močiutė padėjo ragelį, sugniaužė drebančiomis rankomis paklodę ir sušnabždėjo:
— Vadinasi… jis pats mane susirado.
