Vaiduokė slapta padėjo savo vyro karste jo meilužės nuotrauką: o kelias dienas vėliau įvyko tai, ką visa kaimas prisiminė dar ilgai 😱😲
Marija neapkęso Anos. Du metus jauna slaugytoja nesiskyrė nuo Davido – Marijos teisėto vyro. Ana visada rasdavo priežastį būti šalia: skubus kvietimas, „atsitiktinis“ susitikimas prie parduotuvės arba ilgas pokalbis po apžiūros. Ji šypsojosi pernelyg užtikrintai ir žiūrėjo į jį taip, tarsi žmona išvis neegzistuotų.
Marija tylėti nesiruošė. Kelis kartus tiesiogiai pasakė Anai, kad laikytųsi atokiau nuo jos šeimos. Bet Ana ramiai atsakydavo, kad Davidas yra suaugęs žmogus ir pats sprendžia, su kuo bendrauti. Kartais ji pridėdavo su šypsena, kad jei vyras būtų laimingas namuose, jis nekreiptų dėmesio kitur.
Šių žodžių Marija negalėjo pamiršti.
Davidas neseniai sulaukė keturiasdešimties, daug dirbo ir dažnai keliavo po rajoną. Vieną vakarą jo širdis tiesiog sustojo. Viskas nutiko labai greitai.
Kai Ana sužinojo naujieną, ji atėjo į Marijos namus atsisveikinti su mylima žmogumi. Per laidotuves ji stovėjo šone, neprisitraukdama prie karsto. Ji suprato, kad neturi teisės būti šalia. Stovėjo blyški, su paraudusiomis akimis. Vaiduokė priėjo prie jos ir tyliai pasakė, kad niekada jos neatsivers. Ji apkaltino Aną, kad ši sugriovė jų šeimą ir privertė Davidą atsidurti karste.
—Tu netrukus mirsi, nes aš padėjau tavo nuotrauką į karstą su tavo mylimuoju.
Ana nieko neatsakė ir nuėjo. Bet kelias dienas vėliau įvyko kažkas neįtikėtino 😨😱 Šios istorijos tęsinį rasite pirmajame komentare 👇👇
Naktį, kai mirė jos vyras, Marija iš stalčiaus ištraukė seną Anos nuotrauką. Ji ilgai žiūrėjo į ją, o tada tyliai, kai namuose nieko nebuvo, priėjo prie karsto ir padėjo nuotrauką ant Davido krūtinės. Jai atrodė, kad taip nubaudžia savo varžovę.
Vaiduokė pati pranešė meilužei apie nuotrauką karste. Ir tai nebuvo atsitiktinumas.
Marija žinojo, kad jų kaimas gyvena gandais ir prietarais. Žmonės tiki ženklais, prakeiksmais ir „raganavimu“ labiau nei gydytojais. Būtent tuo ji ir rėmėsi.
Po laidotuvių ji priėjo prie Anos ir garsiai, kad kaimynai girdėtų, pasakė, kad padėjo jos nuotrauką Davido karste. Ir pridūrė, kad už tokias dalykas visada tenka mokėti kainą.
Žmonės iš karto susirūpino, pradėjo žiūrėti vieni į kitus, ir iki vakaro gandai jau sklido po visą kaimą.
Bet tikroji priežastis buvo kita.
Marija nusprendė tyliai atsikratyti varžovės, kad niekas nesietų to su ja.
Kelias dienas vėliau Ana staiga pasijuto blogai. Pirmiausia silpnumas, tada pykinimas ir stiprus pilvo skausmas. Po paros ji jau negalėjo atsikelti iš lovos.
Po kaimą tuoj pat sklido gandai. Žmonės šnibždėjosi, kad tai yra vaidilės prakeiksmas. Sakė, kad negalima dėti kito žmogaus nuotraukos į karstą, nes mirusieji pasiima su savimi tą, kas nuotraukoje.
Senolės prie šulinio kryžiavosi ir tvirtino, kad viskas įvyko pagal „aukštesniųjų jėgų įstatymą“.
Marija tylėjo. Ji apsimetinėjo nustebusi. Net demonstratyviai eidavo į bažnyčią.
Bet Ana netikėjo mistika. Ji buvo gydytoja ir žinojo, kad jos būklė panaši į apsinuodijimą. Simptomai buvo pernelyg aiškūs.
Ji prisiminė, kad pastarosiomis dienomis kaimynai atnešdavo maisto. Vandens taip pat kažkas perduodavo per pažįstamus. Ana nustojo valgyti viską, ką gaudavo iš kitų rankų. Naudojo tik savo atsargas. Pradėjo gerti vandenį iš užsandarintų butelių.
Po kelių dienų ji pasijuto geriau.
Tada ji suprato, kad kažkas tikrai norėjo ją nužudyti. Ir vienintelis žmogus, kuriam tai buvo naudinga, jau garsiai paskelbė visam kaimui apie „prakeiksmą“.
