Vėlai naktį staiga suskambėjo telefonas. Anna supožė, suvaldė nerimą ir atsiliepė, o tada siaubingai išsigando to, ką išgirdo 😱😱
Vėlai naktį staiga suskambėjo telefonas. Anna supožė, bet greitai susiėmė ir atsiliepė, nors naktiniai skambučiai iš nežinomų numerių visada kėlė jai nerimą. Per visą gyvenimą tokių skambučių buvo vos du: kai mirė jos mama ir kai mirė jos vyras.
— Gydytojau? — nuskambėjo nepažįstamas balsas.
Viduje viskas šaukė: „Pasakyk, kad suklydo, padėk ragelį ir eik miegoti.“ Bet lūpos tarė:
— Taip, klausau jūsų.
Per nugarą nubėgo šiurpulys, delnai suprakaitavo.
— Atsiprašau už nerimą. Į mūsų ligoninę atvežė moterį, ir ji prašė pranešti jums apie tai.
Ausyse suskambėjo. Moteries vardas buvo pažįstamas. Tai buvo jos anyta.
— Kas su ja? Kur ji? Aš važiuoju, — išsprūdo Annos lūpų.
— Ji kardiologijoje, buvo širdies smūgis. Dabar reanimacijoje. Problema kontroliuojama, būklė sunki, bet stabili. Atvažiuokite ryte arba paskambinkite vėliau.
Ryšys nutrūko, o Anna negalėjo susitvarkyti su savimi. Anyta visada atrodė stipri ir tvirta.
Ji rėmė Anną nepaisant savo sunkumų. Kas galėjo sukelti tokį priepuolį?
Anna nusivalė ašaras ir atsistojo nuo lovos — dabar miegoti nebeįmanoma. Ligoninėje būtinai buvo budintis gydytojas, kuris galėjo papasakoti detales. Gal anytai ko nors reikės — vandens, drabužių.
Priimamajame seselė pavargusiu žvilgsniu pažvelgė į Anną:
— Maniau, jūs vis tiek atvažiuosite. Pacientė reanimacijoje, ten jūsų neįleis.
— Ar galėčiau pakalbėti su gydytoju? — tvirtai prašė Anna.
— Gydytojai dirba dieną.
Anna atsisėdo ir tvirtai pasakė:
— Aš neisiu, kol nepabendrausiu su gydytoju. Gal anytai ko nors reikia.😨😢
Seselė papurtė galvą:
— Dabar nieko. Kai ją atvežė, ji kartojo, kad nepalaistė pomidorų ir jie išdžius. Palaukite, paklausiu.
Atėjo gydytojas ir nuramino Anną: moteris stipri, viskas bus gerai.
Išeidama iš ligoninės Anna galvojo apie seselės žodžius — anyta nerimavo dėl sodo. Reiškia, reikia važiuoti ir sutvarkyti viską.
„Reikėjo anksčiau galvoti“, — pagalvojo ji eidama namo. — „Ar tikrai taip sunku buvo padėti pagyvenusiam žmogui?“
Sodyba pasitiko Anną tyla ir jaukumu. Gėlės buvo tvarkingos, kaip visada. Ji paėmė kibirą su šiltu vandeniu, kad palaistytų augalus, bet staiga išgirdo kažką neįprasto.
Jūs būsite šoke, kai sužinosite, kas nutiko.
Tęsinys pirmame komentare 👇👇
Kol ji laistė gėles, staiga išgirdo pažįstamą balsą:
— Gal padėti?
Anna atsisuko ir akimirkai sustingo — priešais stovėjo vyras, neįtikėtinai panašus į jos mirusį vyrą. Bet detaliai jis skyrėsi: kita žvilgsnis, šypsena, nedidelė danties yda — tai buvo kažkas kitas, bet su nuostabiu panašumu.
— Kas jūs? — paklausė Anna.
— Mano vardas Maiklas, — atsakė jis. — Aš seniai ieškau savo šeimos ir, atrodo, atėjau tinkamu adresu.
Jis papasakojo jai nuostabią istoriją: daug metų atgal gimdymo namuose įvyko sumaištis — dvi moterys pagimdė vaikus tą pačią dieną, ir kūdikiai buvo supainioti.
Jo tikroji motina buvo kita moteris iš tos pačios srities. Jį augino kiti tėvai, ir tik neseniai jis pradėjo ieškoti tiesos apie savo kilmę.
Anna klausėsi sulaikiusi kvapą ir galvojo apie anytą — ką ji jaus, kai sužinos tiesą?
Ar Annai verta viską papasakoti sergančiai anytai? Ar anyta toliau galvos, kad prarado sūnų?
