Šachas tyčiojosi iš savo namų tarnaitės ir staiga tarė: „Jei šiandien užsivilksi šią suknelę į vakarėlį, aš tuoksiuosi su tavimi“, bet tai, kas įvyko tą vakarą, visus šokiravo 😲😱
Didžiulėje marmurinėje šacho Khaledo salėje ruošėsi vakaro priėmimui. Darbininkai lakstė pirmyn atgal, dėliojo stalus, puošė kolonas ir kabino krištolo girliandas.
Tarnaitė Leila, stambi, kukli maždaug keturiasdešimties metų moteris, darbą atliko tyliai ir nepastebimai. Niekas jos niekada nepastebėjo.
Bet šiandien salės centre stovėjo kažkas, kas traukė visų žvilgsnius: manekenas su prabangia raudona suknele. Ji buvo aptempianti, prigludusi, su uodega.
Šachas Khaledas ją nupirko savo naujai mylimajai. Suknelė kainavo tiek, kad už tuos pinigus būtų galima nusipirkti namą. Ją užsakė pas brangų dizainerį, kad vakare sužavėtų svečius.
Kai Leila praeidama nešė padėklą su taurėmis, ji nevalingai sustojo. Suknelė atrodė kaip meno kūrinys: lygi, blizgi, nepaprastai graži. Ji net nepastebėjo, kad jos ranka švelniai palietė audinį.
Bet tuo momentu į salę įėjo šachas.
— Ką tu darai?! — jo balsas buvo garsus ir piktas.
Leila šoktelt, padėklas pasviro, taurė beveik nukrito.
— Aš… atsiprašau… aš tik…
— Tik palietei suknelę, kuri verta daugiau nei visas tavo gyvenimas? — sušuko jis, priėjęs arčiau. Jo draugė ir kelios moterys iš galo jau pradėjo juoktis, slėpdamos veidus rankomis.
— Aš nenorėjau… ji… ji graži…
— Graži? — jis nusikvatojo. — Tu ją purvini savo rankomis. Ar žinai, kiek kainuoja vienas šio audinio klostė?
Leila nuleido žvilgsnį.
Ir tada šachas, mėgaudamasis dėmesiu, nusprendė surengti šou:
— Žinai ką? Yra dvi galimybės. PIRMASIS: tu sumoki man suknelės vertę. Dabar pat.
Moterų iš galo garsiai nusijuokė. Joms tai buvo šou.
— Arba ANTRASIS variantas… — jis padarė pauzę, kad visi girdėtų — tu užsivilksi šią suknelę šiandien vakare į vakarėlį.
Moterys jau buvo sulinkusios iš juoko.
Jis pridūrė dar garsiau:
— Ir jei drįsi išeiti su šia suknele — aš tuokiuosi su tavimi! Rytoj!
Juokas dar labiau sustiprėjo.
Leila paraudo taip, kad atrodė, jog veidas ims rūkti. Suknelė jai buvo trys dydžiai per maža. Net ranka netilpo. Tai buvo akivaizdi, žiauri patyčia.
— Na ir? — šachas tarti kiekvieną žodį. — Ar ją užsivilksi, ar visą gyvenimą būsi man skolinga.
Leila tyliai pasakė:
— Aš… pagalvosiu…
Bet niekas negirdėjo — visi jau išsiskirstė.
Tai, kas įvyko tą vakarą, visus šokiravo 😲😱 Tęsinys pirmame komentare 👇👇
Po pažeminimo salėje, Leila visą dieną vaikščiojo su gumele gerklėje. Ji žinojo, kad su tokio dydžio suknele ne tik atrodys negraži, bet fiziškai negalės jos užsivilkti.
Vakarop, kai darbas buvo baigtas, Leila tyliai nuėjo pas siuvėją, kuri aptarnavo visą namą. Senolė sutiko padėti tarnaitėi.
Vakarą didžiulėje salėje susirinko svečiai. Šachas stovėjo centre, tikras, kad netrukus prasidės vakaro juokingiausias šou. Jis jau įsivaizdavo, kaip Leila, kvėpuodama sunkiai ir juokingai, bandys įsisprausti į suknelę, o visi juoksis.
Jis pakėlė taurę ir garsiai pasakė:
— Ponios ir ponai! Dabar pasirodys mūsų Leila… tikiuosi, esate pasiruošę!
Svečiai pradėjo šnibždėti, ir tuo metu durys lėtai atsivėrė.
Visi nutilo. Leila įėjo.
Ji vilkėjo raudoną suknelę, bet… suknelė buvo perpjauta nugaroje nuo kaklo iki apačios, meistriškai paslėpta šilkinėmis juostelėmis.
Priekyje — tobula forma, tarsi ji būtų siūta pagal jos figūrą. Nugaroje — sumani konstrukcija, paversta elegantišku dizaino elementu.
Atrodė ne kaip „suplyšusi“, o kaip madingas vakaro haute couture kūrinys, tarsi specialiai taip sugalvota.
Šachas pasidarė blyškus. Jis tikėjosi cirko. Tikėjosi gėdos. O gavo efektą, dėl kurio jo draugė atrodė nepadoriai šalia Leilos․
