Prieš vestuves mano būsimo vyro močiutė padavė man į rankas mažą buteliuką su žaliu skysčiu ir liepė jį išgerti prieš pirmąją vestuvių naktį, tačiau po vestuvių su manimi nutiko kažkas keisto 😨😱
Prieš vestuves mano būsimo vyro močiutė įdavė man mažą buteliuką su žaliu skysčiu ir keistu veido išraiška pasakė:
— Išgerk tai prieš pirmąją vestuvių naktį. Jei neišgersi, tavo gyvenime nebus nė vienos laimingos dienos.
Aš sutrikau, nežinodama, ar ji juokauja, ar kalba rimtai. Jaunikis nusijuokė, apkabino močiutę ir paprašė jos negąsdinti manęs savo „senoviniais papročiais“.
Tačiau močiutės akyse buvo kažkas tokio, kas man nedavė ramybės — tarsi įspėjimas.
Vestuvių diena buvo tobula, aš buvau laiminga ir visai nebegalvojau apie tą buteliuką, kol likau viena miegamajame. Ant naktinio staliuko, šalia puokštės, stovėjo tas pats buteliukas. Dangtelis buvo šiek tiek pravertas, o viduje tirštas žalias skystis žaižaravo, lyg būtų gyvas.
Sudirbo smalsumas. Prisimindama močiutės žodžius pagalvojau, kad gal tai tik simbolis — kaip šampanas sėkmei.
Aš atidariau buteliuką ir atsargiai paragavau kelis lašus. Skystis buvo šaltas, beveik ledinis, kartus, su metalo poskoniu.
Po kurio laiko su manimi pradėjo darytis kažkas labai keisto 😲 Tik tada supratau, kas iš tikrųjų buvo tame buteliuke — ir mane apėmė siaubas. Tęsinys pirmajame komentare 👇👇
Po minutės mano kūnas sustingo. Jaučiau viską — paklodę ant odos, šaltą orą, net širdies plakimą — bet negalėjau pajudėti. Išsigandau, norėjau pašaukti vyrą, bet negalėjau — liežuvis lyg būtų sustingęs.
Bandžiau šaukti, bet balsas dingo, tarsi nematomi pirštai būtų suspaudę mano gerklę. Prieš akis blykstelėjo šviesos, o paskui viskas paskendo tamsoje.
Nepamenu, kaip praėjo naktis. Nepamenu, ar užmerkiau akis. Tik ryte, kai į kambarį įsiskverbė saulės spinduliai, sugebėjau pajudinti pirštus ir sunkiai atsikelti iš lovos.
Nuėjau pas močiutę ir paklausiau, kodėl ji man davė tą gėrimą. Ji atsakė ramiai, lyg kalbėtų apie ką nors visiškai įprasto:
— Mūsų šeimoje toks paprotys. Kad pirmoji vestuvių naktis praeitų sklandžiai, nuotaka turi išgerti šio žolelių užpilo. Jis laikinai atjungia kūną, kad nieko nejaustum. Tai svarbu.
Jos žodžiai mane persmelkė kaip ledinis smūgis. Aš nežinojau, ką pasakyti. Mane apėmė tikras siaubas, nes supratau, kad ta šeima gyvena pagal svetimus, senovinius ir, galbūt, pavojingus įstatymus.
O aš… turėjau tapti jų dalimi.
