Prieš savaitę iki vestuvių uošvis nusprendė įdiegti kamerą savo žento automobilyje, kad jį patikrintų; bet kai peržiūrėjo įrašus, sušalo iš siaubo 😱😲
Iki vestuvių liko tik savaitė.
Tą vakarą jie pakvietė jaunikį į sodybą. Uošvis kepė mėsą, uošvienė pjaustė salotas, o nuotaka rūpinosi šalia savo būsimo vyro. Viskas atrodė tobula – lyg filme apie laimingą šeimą.
Vakarėjant uošvis, šiek tiek girtas, pasilenkė prie žmonos ir pabeldė:
—Žinai… vis tiek noriu įdiegti kamerą mūsų žento automobilyje. Na… kad būtume tikri, jog mūsų dukra tuokiasi su sąžiningu vyru.
Uošvienė vos nenukvėpavo iš pasipiktinimo.
—Tu išprotėjai? —šnibždėjo ji—. Mes jį pažįstame jau beveik dvejus metus. Jis geras, protingas vaikinas. Tai piktas poelgis.
—Nieko tokio —atsakė uošvis—. Geriau apsidrausti. Jei viskas bus tvarkoje, po vestuvių juoksimės iš mano paranojos.
Po pusvalandžio jis priėjo prie jaunikio, apsimetinėdamas, kad nori apžiūrėti automobilio saloną ir „pasiskolinti idėją savo būsimo automobilio“.
Uošvis greitai įtaisė mažytę kamerą tarp technologinių prietaisų skydelio angų. Kamera buvo tokia maža, kad ją beveik neįmanoma buvo pastebėti.
Kitą dieną uošvis prabudo ir visiškai pamiršo savo „šnipinėjimo“ veiksmą. Kamerą prisiminė tik tada, kai žmona, eidama pro šalį, tarė:
—Na, patikrinai žentą? Viskas tvarkoje?
Uošvis mirktelėjo, tarsi prabudęs.
—Tikrai! Visiškai pamiršau… Atsinešk nešiojamą kompiuterį. Pažiūrėsime.
Kai atidarė pirmą failą, uošvis ir uošvienė sustingo. Tai, ką darė ir sakė jaunikis… buvo baisiau nei bet kokie įtarimai 😢😱 Tęsinys pirmame komentare 👇👇
Jaunikis išeina iš sodybos, sėda į automobilį ir užveda variklį. Viskas atrodė įprastai… kol po dvidešimties minučių jis nesukosi į savo gatvę, o į seną pramoninę zoną, kurios vietiniai vengdavo.
Automobilis sustojo tarp dviejų sugriautų sandėlių. Po minutės į kadrą įvažiuoja kita mašina. Iš jos išlipa du vyrai – akivaizdžiai ne draugai pokalbiams.
Jie sėda į jaunikio automobilį. Kamera puikiai įrašo garsą.
—Na, —šypsosi vienas, — atnešei pinigus?
Jaunikis nervingai nurytė:
—Dabar… beveik viską surinkau. Trūkumą uždengsiu po vestuvių.
—Laikas? —vyras gale pasilenkė į priekį—. Tu esi skolingas mums jau aštuonis mėnesius.
Jaunikis staiga pakėlė balsą:
—Aš juk sakiau! Po vestuvių viskas pasikeis. Jos tėvai turi normalius pajamų šaltinius, gerą verslą, namus, sodybą. Svarbiausia – surengti vestuves, ir pinigai bus.
Jaunikis tęsė, nežinodamas, kad jo žodžiai yra klausomi:
—Aš beveik visus prašiau prisidėti prie šventės. Susidarys solidi suma: iš draugų, iš kolegų, iš tėvų. Jei dar prisidės mano tėvai – bus puiku.
Jis nervingai nusijuokė:
—Visus vestuvių pinigus jums grąžinsiu.
Vienas iš vyrų išsmirdo piktai:
—O nuotaka? Ką ji pasakys, kai rinks pinigus ir duosi mums?
Jaunikis snūstelėjo:
—Ji nieko neturi žinoti. Pasakysiu, kad investavau į restoraną, muziką, fotografą. Ji pasitiki, netikrins.
Įrašas baigėsi.
Kambaryje tvyrojo sunki, tiršta tyla.
Uošvienė vos išspaudė:
—Jis… tuokiasi su mūsų dukra dėl pinigų? Kad sumokėtų gangsteriams?
—Ne, —tvirtai tarė jis—. Tai viskas. Aš neleisiu, kad mūsų dukra eitų už jo.
