Per vestuvių fotosesiją mano arklys netikėtai pradėjo garsiai rikauti tiesiai į mano sužadėtinį, o po kelių sekundžių… jį įkando! Iš pradžių maniau, kad gyvūnas tiesiog išsigando fotoaparato blykstės ar svečių garsaus juoko, bet paskui pastebėjau tai… 😨😲
Visą rytą buvau laiminga, nes svajojau, kad mūsų vestuvių nuotraukose būtų ir mano mylimiausias draugas — mano arklys. Jis buvo geras, paklusnus, meilus, ir aš juo pasitikėjau kaip niekuo kitu. Šį arklių man kažkada padovanojo mano velionis tėvas, todėl jis man turėjo ypatingą reikšmę.
Mano sužadėtinis nesipriešino šiai idėjai; priešingai, sakė, kad nuotraukos su arkliu bus labai originalios ir romantiškos. Viskas vyko puikiai: švelnus vėjelis, rytinė šviesa, fotografas duodavo nurodymus. Bet kai tik priėjome prie tvorelės ir pastojome šalia arklio, jis staiga pradėjo garsiai rikauti, tramdyti kojomis, purtyti galvą ir net stumti mano sužadėtinį snukiu į krūtinę.
Bandžiau jį nuraminti, glostiau kaklą, šnabždėjau švelnius žodžius, bet staiga jis smarkiai nuleido galvą ir skaudžiai įkando jį į petį. Mano sužadėtinis sušuko, atsitraukė ir šaukė iš skausmo:
—Tavo arklys išprotėjo! Kvieskite gydytoją!
Buvau šokiruota, nesupratau, kas su juo atsitiko. Arklys, kurį pažįstu nuo vaikystės, niekada niekam nepadarė skausmo. Bet po kelių minučių supratau, kad jis tikrai nebuvo išprotėjęs.
Vėliau sužinojau tikrąją jo keisto elgesio priežastį ir išsigandau 😱😱 Tęsinys pirmame komentare 👇👇
Kai pykdama bariau gyvūną, prie manęs priėjo mūsų arklių prižiūrėtojas. Jis tyliai, bet rimtai pasakė:
—Nesipyk su juo… Jis tiesiog viską matė ir nenorėjo stovėti šalia išdaviko.
Aš buvau sutrikusi:
—Ką turi omenyje? Ką jis matė?
Tuomet prižiūrėtojas papasakojo, kad kol buvau varžybose, mano sužadėtinis kelis kartus atėjo į tvartą ne vienas. Jis atsivedė kitą moterį, rodė jai mano arklius, didžiavosi ir apkabino ją tiesiog prieš mano ištikimo arklio akis.
Dabar viskas buvo aišku. Jis tiesiog negalėjo pakęsti būti šalia žmogaus, kuris man pakenkė.
Vestuvės neįvyko. Grįžau namo, nusivilkau suknelę ir apkabinau savo vienintelį tikrą draugą.
