Moterys psichiatrijos ligoninėje viena po kitos pastojo: gydytojai įrengė kamerą, kad suprastų, kas vyksta 😮😮
Viskas prasidėjo netikėtai. Psichiatrijos klinikoje, kur pacientai yra stebimi visą parą, staiga buvo užfiksuotas pirmasis nėštumo atvejis. Medicinos personalas tai laikė išimtimi — reta situacija, galbūt klaida ligos istorijoje. Tačiau labai greitai tapo aišku: tai tik pradžia.
Nėštumai pradėjo kartotis vienas po kito. Iš pradžių viena pacientė, vėliau antra ir trečia — visos su diagnozėmis, nesuderinamomis su sąmoninga motinyste. Jos buvo uždaros, nepasitikinčios ir atsisakė kalbėti apie tai, kaip tai įvyko. Tuo pat metu stebėjimo kameros, lankytojų žurnalai ir personalo įrašai nerodė jokių pažeidimų.
Kiekvienas naujas nėštumas kėlė vis daugiau gandų ir nerimą keliančių spėlionių. Personalas buvo apklausiamas, atliekami vidiniai tyrimai ir psichologiniai testai. Vienas darbuotojas net buvo laikinai įtariamas, tačiau visiškai išteisintas: tuo laikotarpiu jis buvo atostogose, o visi jo judėjimai buvo dokumentuoti.
Tuo tarpu iš kitų pacientų pradėjo sklisti nerimą keliantys užuominos. Pokalbiuose vis dažniau minimos „slaptos naktinės išvykos“, „sodas, kuriame niekas nestebi“ ir „susitikimai kaip anksčiau“. Iš pradžių tai buvo laikoma pacientų fantazijomis, bet pasikartojančios detalės privertė gydytojus sunerimti.
Tada gydytojai įrengė kamerą, kad suprastų, kas vyksta, ir buvo šokiruoti to, ką pamatė 😮 Tęsinys istorijos yra pirmame komentare ⬇️⬇️
Buvo pradėta klinikos teritorijos patikra, įskaitant rečiau naudojamas vietas. Ir tada buvo atradimas: tolimame sodo kampe, po lapų sluoksniu, rastas metalinis liukas.
Po juo buvo siauras, bet tvirtas tunelis, vedantis į vyrų skyrių. Tunelis buvo senas, greičiausiai dar prieškarinis, ir oficialiuose planuose nebeegzistavo.
Po šio atradimo įrengta slapta kamera parodė tai, kas visus šokiravo: abiejų skyrių pacientai slapta susitikdavo be personalo priežiūros. Be kontrolės, be diagnozių apskaitos, be pasekmių supratimo.
Kai kuriems tai buvo artumo ir paguodos akimirkos. Tačiau kitiems tai baigėsi nėštumu ir papildoma trauma.
Po šio fakto atskleidimo klinika pakeitė savo protokolus.
Tunelis buvo užbetonuotas, prieiga prie sodo apribota, o tarp vyrų ir moterų skyrių pradėti reti, griežtai kontroliuojami susitikimai — tik gydytojo rekomendacija ir prižiūrint personalui.
Nėščios moterys buvo perduotos šeimų arba socialinių tarnybų globai. Kitiems pacientams buvo sukurtos naujos taisyklės, atsižvelgiant į jų teisę į žmogišką gydymą, bet saugiomis ir kontroliuojamomis sąlygomis.
Istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas: vieni kaltino kliniką aplaidumu, kiti — nežmonišku požiūriu ir bandymu „sterilizuoti“ emocijas.
Tačiau svarbiausia buvo kas kita — ši istorija visiems priminė, kad net už psichiatrijos įstaigų sienų vyksta tikras, sudėtingas ir gyvas žmonių gyvenimas.
