Moteris šešerius metus kiekvieną dieną savo balkone maitino tą pačią varną. Tačiau vieną dieną paukštis tiesiog neatskrido, ir netrukus moteris sužinojo baisią tiesą 😢😲
Kiekvienas rytas buvo toks pats. Arbatinukas, senas chalatas, sauja trupinių ir žingsniai į balkoną. Paukštis visada atskrisdavo tuo pačiu metu. Atsisėsdavo ant turėklo, pakreipdavo galvą, tarsi klausytų, o paskui atsargiai lesdavo tiesiai iš jos delno.
Kaimynai skųsdavosi paukščiais, statydavo spyglius ir vaikydavo balandžius. Tačiau šios varnos neliesdavo. Vieni sakė, kad ji protinga. Kiti — kad tiesiog priprato.
Ir vieną dieną ji neatskrido.
Moteris išėjo kaip įprastai, stovėjo, laukė. Trupiniai liko jos delne. Kitą dieną — vėl. Ir dar kitą — nieko.
Netrukus ji sužinojo kažką baisaus 😢😨
Vieną dieną kieme ją sustabdė kaimynė.
— Jūs maitindavote tą juodą?
— Taip.
— Ją partrenkė automobilis. Posūkyje prie parduotuvės. Mačiau…
Moteris linktelėjo, nieko nepasakė ir tiesiog grįžo namo.
Balkonas tapo tuščias. Tylus. Rytai prarado prasmę.
Po kelių dienų kažkas paskambino į duris. Tai buvo ta pati kaimynė.
— Atsiprašau… Mano tėvas prašė perduoti. Jis serga, beveik neišeina iš namų. Sako, anksčiau kiekvieną dieną žiūrėdavo pro langą, kaip jūs maitinate varną. Jis klausia, kodėl jūs daugiau nebeišeinate.
Moteris iš pradžių nenorėjo eiti, bet vis dėlto nusileido vienu aukštu žemiau.
Kambaryje tvyrojo vaistų ir senatvės kvapas. Prie lango sėdėjo liesas, apie septyniasdešimt penkerių metų vyras. Jis pažvelgė į ją ramiu, atidžiu žvilgsniu.
— Neatskrenda? — paklausė jis.
— Jos nebėra, — tyliai atsakė moteris. — Ją partrenkė automobilis.
Vyras ilgai tylėjo.
— Paukščiai gyvena trumpiau nei mes, — galiausiai pasakė. — Ir žmonės taip pat išeina. Bet gyvenimas nesibaigia. Jūs šešerius metus ja rūpinotės. Tai reiškia, kad mokate rūpintis.
Jis linktelėjo lango link.
— Kieme jų daug. Kuri nors vis tiek atskris. O jei ne — vis tiek išeikite. Man buvo ramiau, kai jūs stovėjote balkone.
Moteris neatsakė iš karto.
Kitą rytą ji vėl išėjo su trupiniais. Ne todėl, kad laukė tos pačios varnos, o todėl, kad kažkas kieme žiūrėjo į ją ir laukė.
Pirmiausia atskrido balandžiai. Tada juodas paukštis nutūpė ant turėklo krašto. Moteris tiesiog ištiesė delną.
