Mano anyta kiekvienais metais slapta nuo vyro dovanojo man po vieną porcelianinę lėlę: iš pradžių maniau, kad tai nekaltos dovanos, bet vieną dieną vyras atsitiktinai rado tas lėles ir liepė jas sudeginti 😱😱
Mano anyta kiekvienais metais slapta nuo vyro dovanojo man po vieną porcelianinę lėlę.
Iš pradžių maniau, kad tai nekaltos dovanos. Jos buvo tokios pačios, kokias kadaise man dovanojo mama vaikystėje, todėl netgi šiek tiek džiugino mane.
Aš nesupratau, kam suaugusiai moteriai reikalingos lėlės, bet jas priimdavau, kad neįžeisčiau anytos, ir slėpdavau dėžėje palėpėje.
Antrą kartą situacija pasikartojo: ta pati porcelianinė lėlė, panaši veido išraiška ir vėl prašymas nieko nesakyti vyrui.
— Ar prisimeni, — griežtai tarė anyta, — mano sūnus neturi sužinoti apie šias lėles.
— Taip, žinoma, — atsakiau. — Jos visos pas mane stalčiuje, jis nieko nežino.
Aš nesureikšminau to. Galvojau, kad galbūt ji bijo sūnaus pašaipų — kad jis pavadins šias dovanas kvailomis ir nenaudingomis. Taip praėjo dešimt metų. Dešimt tokių pačių jubiliejų, dešimt tokių pačių lėlių.
Bet vieną dieną vyras atsitiktinai rado dėžę su lėlėmis. Jo veidas pasikeitė. Jis pabalo, tarsi matytų ne lėles, o ką nors baisaus.
— Kas tai? — staigiai paklausė jis.
— Tavo mamos dovanos… mūsų jubiliejams, — susigėdau. — Kas nutiko?
— Nedelsiant sudegink jas! — šaukė jis, baisiai atsitraukdamas.
Aš nesupratau kodėl. Bet kai jis pasakė tiesą, mane apėmė šaltis. 😱😢
Paaiškėjo, kad daugelį metų atgal jo motina prarado vaiką, apie kurį niekas nežinojo.
Jų giminėje egzistavo tikėjimas: kiekviena padovanota lėlė pakeičia nesugimtą kūdikį. Moteris, priimanti tokias lėles, rizikuoja pati negalėti turėti vaikų.
— Dabar supranti? — vyras žiūrėjo į mane su skausmu. — Ji perkėlė savo likimą ant tavęs.
Iš pradžių netikėjau. Maniau, kad tai tik baisus prietaras. Bet per visus dešimt santuokos metų mes negalėjome turėti vaikų…
Mes sudeginome lėles. Visas dešimt. Jų porcelianiniai veidai trūkinėjo ir lydosi ugnies liepsnose, o mano širdyje kovojo baimė su palengvėjimu.
Ir neįtikėtina nutiko po kelių mėnesių. Aš pastojau.
Aš niekada nepasakysiu apie tai anytai. Bet iki šiol man atrodo, kad kartais nakties tyloje girdžiu lengvą porceliano traškėjimą…
