Lapė vedė medžiotojus prie gilaus šulinio viduryje didžiulio, tuščio lauko: tai, ką sargai pamatė pažvelgę į vidų, juos šokiravo 😱😱
Du patyrę medžiotojai lėtai žingsniavo per žiemišką mišką, eidami taip, kad sniegas nekristų po kojomis.
Diena buvo nesėkminga — beveik nebuvo pėdsakų ir grobio. Pavargę ir supykę, jie jau ruošėsi grįžti prie mašinos, kai priešais juos staiga pasirodė raudona šešėlis.
— Lapė! — sušuko vienas, pakeldamas šautuvą.
Šūvis nuskambėjo, bet nepataikė. Lapė šoko į šoną, o medžiotojai, pamiršę viską, puolė paskui ją.
Jie keliavo keletą minučių, sekdami jos pėdsakais, kol staiga pastebėjo, kad miškas baigėsi. Priešais atsivėrė didžiulis baltas laukas.
O pačiame centre, tarsi juoda burna, plytėjo gili duobė.
Lapė sustojo ant krašto ir atsisuko. Atrodė, kad ji laukia.
— Kas čia per velnias? — murmėjo antrasis.
Priartėjo arčiau, ir vienas medžiotojų, atsargiai žingsniuodamas per sniegą, pažvelgė žemyn.
— Dieve… — ištarė jis. — Ten… 😨😱 Tęsinys pirmame komentare 👇👇
— Ten žmonės!
Duobės dugne matėsi apvirtusi sniego mašina ir trys žmonės — du vyrai ir moteris. Jie mosikavo rankomis ir šaukė pagalbos.
Matyt, turistai dar ryte įkrito į šią karsinę duobę ir negalėjo išsikrapštyti.
— Jie gyvi… jie gyvi! — sušuko medžiotojas ir iš karto paėmė radiją.
Tuo metu lapė vis dar stovėjo ant krašto, neramiai judindama ausis, tarsi suprasdama, kas vyksta.
Po pusvalandžio atvyko gelbėtojai. Su virvėmis jie nusileido į duobę ir ištraukė sužeistuosius vieną po kito.
Paaiškėjo, kad turistai labai peršalo, bet stebuklingai išgyveno.
Kai paskutinį pakėlė aukštyn, medžiotojai atsisuko — lapės jau nebuvo. Tik pėdsakai vedė atgal į mišką.
— Ji juos… išgelbėjo — tyliai tarė vienas medžiotojų.
Kitas linktelėjo:
— O mes juk bėgom paskui ją.
