Gydytojai atskyrė siamietes dvynes, kurios buvo sujungtos galvomis: štai kaip seserys atrodo po operacijos.

Gydytojai atskyrė siamietes dvynes, kurios buvo sujungtos galvomis: štai kaip seserys atrodo po operacijos.

Šios siamietės seserys gimė sujungtos galvomis: jos dalijosi kaukole ir dalimi smegenų 😨. Po metų nuo gimimo gydytojai nusprendė jas atskirti.

Atskyrimas vyko etapais: pirmoji operacija įvyko 2018 m. spalį, tada lapkritį, o paskutinis etapas – 2019 m. vasarį, kai mergaitėms buvo dveji 🫣.

Laimei, operacija buvo sėkminga. Tačiau neapsieita be komplikacijų: viena iš mergaičių turi judėjimo problemų, kita – kalbos vystymosi vėlavimą 😢.

Kaip mergaitės atrodo po atskyrimo, parodyta pirmame komentare 👇👇.

2017 m. sausį Pakistano mieste Pešavare gimė neįprastos mergaitės – siamietės dvynės Safa ir Marwa Ullah.

Jos buvo sujungtos pačia sudėtingiausia forma – kraniopagus: jų kaukolės buvo susiliejusios, jos dalijosi kraujagyslėmis ir dalimi smegenų audinio. Tokie atvejai yra itin reti, o galimybė išgyventi be operacijos – minimali.

Mergaičių tėvai kreipėsi pagalbos į Jungtinę Karalystę. 2018 m. seserys buvo pervežtos į Londoną, į garsųjį vaikų ligoninę „Great Ormond Street Hospital“.

Ten daugiau nei šimto specialistų komanda pradėjo ilgą pasiruošimą: gydytojai naudojo 3D modeliavimą ir virtualinę chirurgiją, kad prognozuotų visas galimas rizikas.

Atskyrimas vyko etapais: pirmoji operacija – 2018 m. spalį, tada lapkritį, o paskutinis etapas – 2019 m. vasarį, kai mergaitėms buvo dveji.

Iš viso chirurgai prie operacinio stalo praleido daugiau nei 50 valandų. Tai buvo nepaprastai rizikingas procesas: reikėjo atskirti ne tik kaukolės kaulus, bet ir sudėtingą kraujagyslių sistemą, tieikiančią smegenims kraują.

Operacija buvo sėkminga, o 2019 m. vasarą Safa ir Marwa išleido ligoninę, kiekviena pirmą kartą gyvenime tapo atskiru žmogumi. Tačiau kelias į pilnavertį gyvenimą buvo ilgas ir sunkus.

Po atskyrimo atsirado komplikacijų: viena iš mergaičių turi judėjimo problemų, kita – kalbos vystymosi vėlavimą. Abi reikalauja reguliarios kineziterapijos, neurologų priežiūros ir ilgalaikės reabilitacijos.

Šiandien seserys gyvena Pakistane. Nepaisant sunkumų, jos džiaugiasi paprastais vaikų dalykais: žaidžia, mokosi vaikščioti ir kalbėti, ir daro pažangą dėka šeimos bei gydytojų palaikymo.

Labai įdomu