Gangsteriai miške užpuolė moterį karinėje uniformoje ir bandė jai padaryti kažką blogo, tačiau nė vienas iš jų net neįsivaizdavo, kaip tai baigsis 😱😱
Miške tvyrojo keista, slegianti tyla. Net paukščiai tarsi buvo išnykę. Tik kažkur priekyje buvo girdėti duslūs dejavimai.
Mažoje laukymėje keli tvirti vaikinai buvo apsupę vyresnio amžiaus vyrą. Jie jau buvo jį parvertę ant žemės, jo drabužiai buvo purvini, veidas sumuštas. Vienas jų tingiai spyrė jam batu.
— Na, seneli, padarykim tai gražiuoju keliu, — tarė aukštas su randu ant skruosto. — Kur pinigai?
— Aš nieko neturiu… — vos išlemeno senolis, dengdamasis galvą rankomis.
— Neerzink manęs — nusijuokė kitas. — Mes žinom, kad tu turi slėptuvę.
Jie juokėsi, žiūrėjo vienas į kitą, lyg tai būtų žaidimas. Smūgiai tęsėsi.
Ir staiga — balsas.
Aiškus, aštrus, užtikrintas:
— Gana.
Visi tuo pačiu metu atsisuko.
Iš lengvo rūko išėjo moteris karinėje uniformoje. Ji ėjo ramiai, tiesiu žvilgsniu, be jokios baimės akyse. Ji artinosi taip, lyg nieko ypatingo nevyksta.
Gangsteriai akimirkai sustingo, o tada nusišypsojo.
— Oho… žiūrėkit, kas atėjo — tarė vienas. — Ir viena.
— Gražuole, atrodo pasiklydai — pridūrė kitas, lėtai apeidamas ją. — Reikia pagalbos?
— Čia pavojinga — nusijuokė trečias. — Bet mes galim tave apsaugoti… savaip.
Jie pradėjo juoktis, mėtydami nepadorias užuominas.
Moteris neatsakė. Ji tiesiog priklaupė prie seno vyro ir patikrino jo pulsą.
— Ištverk, dabar bus gerai — tyliai pasakė ji.
— Tu mus ignoruoji? — suirzęs tarė vienas gangsteris ir sugriebė jai už rankos.
Ji lėtai pakėlė akis.
— Paleisk ranką — ramiai pasakė ji.
— O tu dar ir drąsi — nusijuokė vadas ir staigiai ją patraukė prie savęs. — Dabar mes tave pamokysim… vyrai, prieikite.
Po šių žodžių vyras bandė pulti bejėgę moterį, tačiau kitą sekundę įvyko tai, ko niekas nesitikėjo 😱😱 Istorijos tęsinys laukia pirmame komentare 👇👇
Jis net nespėjo baigti.
Tą pačią akimirką moteris staigiai išsuko jam ranką. Pasigirdo trakštelėjimas, ir jis susirietė iš skausmo. Tada — greitas kelio smūgis, ir jis pargriuvo ant žemės.
— Tu… — sušuko antras, puldamas ją.
Ji judėjo greitai, be nereikalingų judesių. Žingsnis į šoną, suėmimas — ir jis jau ant žemės. Trečias gavo tikslų smūgį alkūne ir buvo nublokštas atgal.
— Kas vyksta?! — sušuko vienas iš jų.
Panika pradėjo keisti jų pasitikėjimą.
Po kelių sekundžių visi jau gulėjo ant žemės, dejavo, bandė atsikelti ir vėl griuvo.
Liko tik vienas. Jis lėtai traukėsi atgal, žiūrėdamas į ją su tikra baime.
— Kas tu tokia?.. — sušnabždėjo jis.
Moteris ramiai susitvarkė uniformą, lyg nieko nebūtų įvykę.
— Specialiųjų pajėgų kapitonė — trumpai atsakė ji.
Mišką vėl apgaubė tyla.
Po kelių minučių pasigirdo automobilių garsas. Į laukymę atbėgo jos kolegos. Gangsteriai greitai buvo surišti ir išvesti.
Senolis buvo atsargiai pakeltas ir pasodintas į automobilį.
Prieš užsidarant durims jis stipriai sugriebė jos ranką.
— Ačiū… — tyliai pasakė jis. — Maniau, kad viskas baigta…
Ji tik lengvai linktelėjo.
— Viskas bus gerai.
Ji apsisuko ir ramiai nuėjo pas savuosius. Jai tai nebuvo nieko ypatingo. Tai buvo tiesiog darbas.
