Jos visuomet būdavo praktiškos: virdulys, indų rinkinys, skrudintuvas. Jūra manė, kad geriausia dovana yra kažkas naudingo namams.😊
Aš dažnai supykdavau, jausdavausi įskaudinta, bet vėliau pripratau. Prašyti kažko konkretaus nebuvo prasmės – jis vis tiek darydavo, kaip norėjo. Laikui bėgant išmokau nebesitikėti kažkuo ypatingu.👍👍
Šie metai nebuvo kitokie. Man sukako 48 metai. Įprasta diena: tvarkymasis, pusryčiai, darbas. Kai išėjau, Jūra dar miegojo, todėl tyliai uždarė duris.🎉
Diena pralėkė greitai. Kolegos pasveikino, padovanojo gėlių ir surengė mažą pertraukėlę su tortu. Bet viduje kažkas mane neramino – Jūra nesusisiekė. Nė vieno žinutės ar įprasto „Su gimtadieniu, Leska“.🔥🔥
Vakare nerimas augo. Kažkas negerai.
Tęsinį žiūrėkite pirmame komentare.👇👇
„Matai tavo Jūrą bare“, – tyliai sušnibždėjo kolegė. „Jis sėdėjo su gėlėmis ir laukė kažko…“
Sušalau. Baras? Gėlės? Jis niekada nepirko gėlių be priežasties. Pastaruoju metu jo nuolatiniai vėlavimai į darbą atrodė įtartini. Kartą net negrįžo namo, sakydamas, kad nakvojo pas draugą.
Mano mintys lėkė viena kryptimi. Trūko oro, rankos prakaitavo. Be jokio mąstymo paėmiau paltą ir nubėgau į barą. Širdis plakė tarsi išprotėjusi.
O jeigu jis mane išduoda… o jeigu švenčia mano gimtadienį su kita moterimi…
Įbėgau ir apžvelgiau aplinką. Pamačiau Jūrą. Sėdėjo prie lango, rankoje laikė gėlių puokštę. Vienas.
Pamačięs mane, jis atsistojo ir šypsojosi:
– Ateik čia.
Mano pyktis dar nebuvo išblėsęs.
– Taigi tu sėdi čia, kol aš dirbu, ir net nepasisveikinai su manimi?!
Ramiu tonu jis paėmė mano ranką:
– Palauk, palauk… Norėjau tau padaryti staigmeną. Laukiau, kol baigsi dirbti, kad susitikčiau su tavimi čia.
Aš netikėjau savo akimis.
– Ką?…
Jis ištiesė mažą dėžutę, gražiai supakuotą su kaspinėliu. Atidariau – auksiniai auskarai. Būtent tokie, apie kuriuos svajojau, bet niekada nedrįsau rimtai paprašyti. Ašaros ritosi skruostais.
Tikėjausi blogiausio, o jis… norėjo tik padaryti šią dieną ypatingą.
Tą vakarą ilgai likome bare, kalbėjomės ir juokėmės. Pirmą kartą per ilgą laiką nekalbėjome apie darbą ar namus, o tik apie mus.
Šio gimtadienio niekada nepamiršiu.
