Beveik penkerius metus moteris keldavosi dėl stiprių pilvo skausmų, tačiau jos vyras draudė jai eiti pas gydytoją: „Nesugalvok, išgerk tabletes“ 😢
Bet vieną dieną, neišlaikiusi dar vieno priepuolio, moteris vis dėlto kreipėsi į ligoninę. Apžiūrėjęs ją gydytojas pabalo ir sušuko: „Kaip jūs apskritai galėjote gyventi su tuo tiek metų?“ 😲😱
Penkerius metus iš eilės Ana keldavosi su pilvo skausmu. Iš pradžių ji kentė, manydama, kad praeis. Vėliau priprato gyventi su tuo, kaip žmonės gyvena su nuolatiniu nuovargiu ar triukšmu už lango.
Jos vyras visada sakydavo tą patį:
—Tai gastritas. Nesugalvok.
Jis dirbo gydytoju, o Ana juo tikėjo. Ji gėrė tabletes, kurias jis atnešdavo, stengėsi nepykti ir nesukurti scenų.
Tačiau laikui bėgant skausmas pasikeitė. Nebuvo tik tempiančio ar deginančio — buvo keistas. Kartais atrodė, tarsi kažkas judėtų viduje, keistų vietą, spaustų iš vidaus.
—Man atrodo, kad kažkas juda ten viduje — kartą pasakė ji.
Vyras dirgindamasis šyptelėjo:
—Tu sau įsivaizduoji. Skausmo metu žmogus gali įsivaizduoti viską.
Tą naktį Ana pabudo apie pusę keturių. Skausmas atsirado staiga, be įspėjimo. Tarsi kas nors būtų įkišęs peilį po šonkauliais ir lėtai sukęs. Ji susilenkė, įsikibo į patalynę, negalėjo normaliai įkvėpti.
Vyras pabudo, įjungė šviesą ir ištraukė tabletes.
—Vėl gastritas. Išgerk ir miegok.
Ana bandė pasakyti, kad tai ne skrandis. Kad skausmas kitoks. Bet balsas išdavė, išėjo tik šnypštimas.
—Prašau… — ištarė ji. — Ten viduje… kažkas juda. Kviesk greitąją.
Vyras pažvelgė į ją piktai:
—Nutrauk. Ir niekur neskambink.
Ryte vyras išėjo į darbą, o Ana liko viena. Iki pietų jos pilvas išsipūtė taip, tarsi ji būtų paskutiniuose nėštumo mėnesiuose. Vos pasiekė veidrodį, pakėlė naktinę — ir sustingo.
Po oda buvo matomas lėtas judesys.
Kas nors beldėsi į duris. Kaimynė atnešė maisto, bet išgirdusi Anos aimanas, pati iškvietė greitąją pagalbą.
Gydytojas apžiūrėjo pilvą, patylėjo, tada dar kartą apčiuopė. Jo veidas pabalo.
—Kaip jūs apskritai išgyvenote iki šios dienos? — tyliai pasakė jis.
Ana buvo nugabenta į ligoninę ir iš karto į operacinę. Kai chirurgas atvėrė pilvo ertmę, jis akimirkai sustingo, pamatęs, kas viduje 😲😢 Toliau pirmame komentare 👇👇
Kai chirurgas atvėrė pilvo ertmę, jis sustojo. Viduje buvo didžiulis abscesas — pažengęs pūlių kaupimasis, augęs daugelį metų. Jis spaudė organus ir sukūrė judėjimo pojūtį.
—To negalėjo atsirasti per mėnesį ar net per metus — vėliau sakė chirurgas. — Tai bent keli metai. Neįmanoma to nepastebėti.
Ana išgyveno stebuklingai. Gydytojai aiškiai pasakė: dar šiek tiek, ir būtų įvykęs plyšimas.
Po kelių dienų atėjo kitas gydytojas ir tyliai paklausė:
—Ar jūsų vyras seniai žinojo diagnozę?
Paaiškėjo, kad žinojo. Buvo tyrimai, rentgeno nuotraukos. Jis matė, kas vyksta viduje. Bet gydė „gastritą“. Jos nesiuntė tyrimams, nesireikalavo operacijos.
Vėliau paaiškėjo dar viena detalė. Jis jau seniai turėjo kitą moterį. O žmonos sunki liga jam buvo patogi priežastis. Viskas atrodė natūralu: ji „pati silpsta“, jis „nieko negali padaryti“.
Abscesas augo. O jis laukė.
Ana ilgai gulėjo palatoje ir galvojo ne apie skausmą, o apie tai, kad per visus tuos metus jos ne tik neklausė — ją lėtai žudė tylėjimu.
Po išrašymo ji pateikė pareiškimą.
