Mano buvęs vyras dažnai nešdavo dovanas mūsų mažyliui – taip jis bandė išpirkti kaltę ir priversti pamiršti mūsų skyrybas. Nusprendžiau į tai nekreipti dėmesio.
Viskas vyko kaip įprasta: vaikas bėgiojo aplink žaislą, juokėsi, ilgai sėdėjo ir žaidė su juo.
Tačiau po kelių dienų pradėjau girdėti keistą spragsėjimą, sklindantį iš žaislo.
Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog sena mechanika – gal varžtas ar prasta detalė.😨😨
Bet garsas stiprėjo ir kartojosi tokiu ritmu, lyg kas nors bandytų siųsti signalą.
Vieną naktį, kai vaikas jau miegojo, nusprendžiau patikrinti, kas viduje.
Apversčiau žaislą ant šono – ir tai, ką pamačiau, privertė mane tikrai sukrusti.
Tęsinys pirmame komentare 👇👇
Tarp spyruoklių ir pūkuoto apmušalo buvo paslėptas mažytis juodas diktofonas.
Atsargiai jį įjungiau – ir kambaryje iškart nuskambėjo pažįstamas balsas. Tai buvo mano buvęs vyras.
Jis kalbėjosi telefonu su kažkuo. Jo balsas buvo įtemptas, kalbėjo apie pinigus, grėsmes ir tą frazę: „Jei ji sužinos viską – bus per vėlu.“
Aš sustingau. Apie ką jis kalbėjo? Kas ta „ji“ – aš? Kodėl diktofonas buvo paslėptas vaikiško žaislo viduje?
Sekančios dienos praėjo kaip migloje. Įrengiau kamerą Etono kambaryje.
Ir būtent tą naktį, kai visi jau miegojo, kažkas įėjo į namus. Durys nebuvo įsilaužtos, viskas buvo sveika.
Peržiūrėjau įrašą vėl ir vėl. Tai buvo vyro siluetas. Veidas nebuvo atpažįstamas. Jis priėjo prie arkliuko, kažką ten padarė… ir išėjo.
Dabar jau tikrai žinojau: tai nepaprastas žaislas. Tai spąstai.
Bet kas už to stovi ir kodėl?
Nusprendžiau, kad laikas eiti į policiją. Bet pirmiausia padarysiu visko kopijas.
Nes jaučiu, kad šioje istorijoje dalyvauja kur kas pavojingesnės jėgos nei vien pavydus buvęs vyras…
