60 metų moteris atėjo į darbo pokalbį dėl programuotojos pareigų: visi pradėjo iš jos juoktis, kol sužinojo, kas ji iš tikrųjų yra 😱😱
Viename didžiausių ir prestižiškiausių miesto biurų atsirado programuotojo darbo vieta. Projektas buvo didžiulis, tarptautinis, su puikiu atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Įmonė paskelbė atvirų pokalbių dieną. Dalyvauti galėjo visi: nuo absolventų iki jau dirbančių specialistų — svarbiausia buvo žinios, ambicijos ir aistra profesijai.
Nuo pat ryto koridoriuje prie pokalbių salės susirinko jauni, savimi pasitikintys kandidatai. Kai kurie rankose laikė naujus portfolio, kiti buvo apsirengę nepriekaištingai išlygintais kostiumais. Jie diskutavo apie algoritmus, atvejų analizę, ankstesnius projektus ir, žinoma, svajojo apie sėkmę.
Ir tada… ji pasirodė.
Apie šešiasdešimties metų moteris, vilkinti griežtą juodą kostiumą, su tvarkingai sušukuotais baltais plaukais ir odiniu portfeliu. Ji ramiai praėjo pro nustebusius žvilgsnius ir atsisėdo eilės gale.
Iš pradžių stojo tyla. Tada — šnabždesiai:
— „Serioziškai? Kas ją priims į darbą?“
— „Programuotoja? Jos amžiuje?“
— „Tai pokštas, tiesa?“
— „Įdomu, ar ji dar pamena, kaip įjungti kompiuterį…“
Vieni atvirai juokėsi, kiti filmavo „stories“, dar kiti leido sau pašaipias pastabas garsiai.
Tuo metu niekas negalėjo įsivaizduoti, kas iš tikrųjų yra ši vyresnio amžiaus moteris. Visa istorija yra pirmajame komentare, o mums įdomi jūsų nuomonė: ar po 60 metų tikrai nebėra prasmės dirbti tokiose srityse? 👇👇
Laikas praėjo. Prasidėjo pirmoji pokalbio dalis — grupinis interviu. Visi kandidatai buvo pakviesti į erdvų kambarį. Ten jau laukė personalo skyriaus atstovai ir moteris juodu kostiumu… ta pati.
Vienas kandidatas neišlaikė:
— „Atsiprašau, ar ji irgi dalyvaus pokalbyje? Čia juk techninė pozicija, o ne socialinis klubas…“
Tuo momentu viena HR vadovių atsistojo ir ramiai paskelbė:
— „Laba diena. Aš esu personalo skyriaus vadovė. O tai mano asistentė. Ji nėra tik kandidatė — ji yra šios dienos testo dalis. Mūsų įmonė vertina profesionalumą, bet dar labiau — žmogiškumą. Šiandien mes atidžiai stebėjome, kaip jūs elgėtės koridoriuje ir kaip reagavote į žmogų, kuris ‘neatitiko’ jūsų lūkesčių.“
Pauzė.
— „Ir žinote ką? Jei nesugebate gerbti žmogaus, kuris skiriasi nuo jūsų — amžiumi, išvaizda ar patirtimi — jūs negalėsite dirbti komandoje, kur svarbiausia yra supratimas, pagarba ir tolerancija. Nes mes kuriame ne tik IT produktus. Mes kuriame kultūrą.“
Tyla. Nemaloni. Kurtinanti.
Iš visos grupės į kitą etapą pateko tik trys žmonės. Tie, kurie pasisveikino su vyresnio amžiaus moterimi, užleido jai vietą ir nepasakė nė vieno nepagarbaus komentaro.
Likę išėjo nuleidę galvas, pirmą kartą suvokdami, kad tikrasis testas prasidėjo ne nuo pirmo klausimo — o nuo pirmo žvilgsnio koridoriuje.
