Autobuse viena moteris nusprendė, kad gali daryti ką tik nori, ir padėjo savo nešvarią koją tiesiai ant mano porankio: kelis kartus jos prašiau patraukti koją, bet ji tik apsimetinėjo, kad miega. Tada man teko jai suteikti tokią pamoką, kurios ji niekada nepamirš 😨
Ta diena buvo ypač sunki.
Baigiau pamainą vėliau nei įprastai ir jaučiausi taip, lyg kelias dienas nebūčiau miegojęs. Vienintelis dalykas, kurio norėjau — ramiai parvažiuoti namo, atsiremti į sėdynę ir bent pusvalandį apie nieką negalvoti.
Autobusas buvo beveik pilnas.
Žmonės grįžo iš darbo: vieni žiūrėjo į telefonus, kiti snūduriavo, dar kiti tiesiog tyliai žiūrėjo pro langą. Atsisėdau prie praėjimo ir stipriai prisispaudžiau krepšį su daiktais, kuriuos buvau nusipirkęs pakeliui namo.
Pirmas kelias minutes viskas buvo ramu. Bet tada pajutau, kad kažkas palietė mano alkūnę.
Atsisukau ir pamačiau moters koją.
Iš pradžių net nesupratau, kas vyksta.
Moteris, sėdėjusi už manęs, ištiesė koją į priekį ir padėjo ją tiesiai ant mano porankio. Be to, ji buvo basa, o jos pėda atrodė taip, lyg visą dieną būtų vaikščiojusi dulkėtomis gatvėmis.
Atsisukau atsargiai.
Moteris sėdėjo užsimerkusi ir apsimetė, kad kietai miega.
Pagalvojau, kad gal ji netyčia ištiesė koją miegodama.
Todėl ramiai pasakiau:
— Atsiprašau, jūsų koja yra ant mano porankio.
Jokios reakcijos. Pakartojau garsiau. Moteris šiek tiek pramerkė vieną akį, pažiūrėjo į mane ir vėl ją užmerkė.
Ji net nepajudino kojos. Kvapas darėsi vis labiau juntamas. Aplink esantys žmonės ėmė raukytis ir žvilgčioti vieni į kitus. Sėdėti darėsi vis nemaloniau. Po kelių minučių vėl atsisukau.
— Prašau patraukti koją.
Šį kartą moteris sunkiai atsiduso, tarsi aš jai trukdyčiau.
— Aš pavargusi — nepatenkinta sumurmėjo ji. — Pakentėsi.
Po to ji vėl užsimerkė. Nenorėjau kelti scenos. Visa diena buvo per sunki ginčams.
Todėl dar kelias minutes tiesiog tylėjau.
Tačiau moteris akivaizdžiai nusprendė, kad jei niekas jos nestabdo, ji gali tęsti.
Po kurio laiko ji ne tik nepatraukė kojos, bet dar patogiau ją pasidėjo, visiškai užimdama mano porankį.
Apsidairiau. Keli keleiviai jau stebėjo šią situaciją. Vieni kraipė galvas, kiti tyliai šypsojosi.
Buvo akivaizdu, kad žmonės puikiai supranta, kas elgiasi netinkamai. Tada man kilo idėja. Paprasta, bet labai veiksminga, kad suteikčiau jai pamoką, kurios ji tikrai niekada nepamirš 😲 Tęsinį galite rasti pirmame komentare 👇
Išsitraukiau iš krepšio butelį šalto vandens, kurį buvau nusipirkęs po darbo.
Jį atidariau ir kelis kartus atsigėriau.
Tada pakėliau ranką su buteliu ir apsimečiau, kad autobusas staigiai sutrūkčiojo posūkyje.
Keli lašai šalto vandens „netyčia“ nukrito tiesiai ant jos pėdos.
Moteris tiesiog pašoko.
Ji staigiai atsimerkė ir ištraukė koją išsigandusi.
— Ką jūs darote?! — piktai sušuko ji.
Aš ramiai į ją pažiūrėjau.
— Atsiprašau, autobusas sutrūkčiojo.
Ji jau norėjo atsakyti, bet tuo metu keleivis priešais staiga pasakė:
— Na, bent jau dabar ji patraukė koją nuo kito žmogaus vietos.
Iš karto kažkas gale nusijuokė.
Tada dar vienas žmogus.
Per kelias sekundes pusė keleivių žiūrėjo į moterį su aiškiu nepritarimu.
Vyresnis vyras prie lango papurtė galvą ir pridūrė:
— Jaunas vyras tris kartus mandagiai prašė jūsų patraukti koją.
Moteris apsidairė ir suprato, kad niekas jos nepalaiko.
Ji greitai užsimovė batą, nusisuko į langą ir daugiau nė žodžio nepratarė.
Likusią kelionės dalį jos kojos buvo ten, kur ir turi būti.
O aš pagaliau galėjau ramiai atsipalaiduoti ir žiūrėti pro langą.
Kartais žmonės nesupranta paprastų prašymų.
Bet pakanka, kad jie atsidurtų viso autobuso dėmesio centre, ir geros manieros staiga sugrįžta savaime.
